7 tema. Kriminologinis pažinimas. Kriminologinė informacija

7 tema. Kriminologinis pažinimas. Kriminologinė informacija
Parengė dr. Alfredas Kiškis, MRU Studentai: Labai įdomu atlikti tyrimą ir pritaikyti žinias praktikoje. Vertingi praktiniai patyrimai. Praktinis kriminologinis pažinimas leido labiau vertinti kriminologijos reikšmę. Įdomu buvo atlikti tyrimą, dirbti grupėse, domėtis tuo, ko nežinai,... apie tau įdomią temą, kurią pats pasirenki.

Kriminologinio tyrimo samprata (1).
Kriminologiniai diskursai – nusistovėję problemų svarstymo būdai. Mokslinis pažinimas. Kriminologinis tyrimas – pažintinė, dažniausiai mokslinė veikla, nagrinėjanti nusikalstamumą, su juo glaudžiai susijusius procesus ir reiškinius bei nusikalstamas veikas darančius asmenis. Kriminologinio tyrimo tikslai: 1) pažintinis – iš esmės tenkina mokslinį smalsumą ir sudaro prielaidas kitų tikslų įgyvendinimui; 2) prognostinis – leidžia pagrįstai numatyti tolimesnę tiriamojo objekto raidą, galimas vystymosi alternatyvas; 3) taikomasis – nukreiptas į rezultatų pritaikymą, praktinių pageidaujamų priemonių parengimą; 4) kontrolinis – iš esmės nukreiptas į praktinių siūlomų taikyti priemonių efektyvumo nustatymą, jų trūkumų pašalinimą. Kriminologinis tyrimas – ne vien mokslininkų monopolis. Alfredas Kiškis, MRU

Kriminologinio tyrimo metodai (1)
Dažniausiai naudojami informacijos rinkimo ir analizės metodai: Dokumentų analizė – tai informacijos analizė, kurios pagrindinis šaltinis yra įvairūs dokumentai. Dokumentams būdinga tai, kad jie nėra sudaryti kriminologinio tyrimo tikslams. Tai baudžiamosios bylos, nuteistų asmenų bylos, kiti oficialūs dokumentai (teisės aktai) bei neoficialūs dokumentai – publikacijos spaudoje, atsiminimai, dienoraščiai, laiškai Privalumai: + tyrėjas nedaro įtakos dokumentuose užfiksuotai informacijai; + informacija gali būti apie praeityje buvusius įvykius, bet fiksuota tyrimo metu; + nemaža dalis dokumentų surašyti profesionaliai; + galimybė tyrimą vykdyti reikiamą (norimą) laikotarpį. Trūkumai: galimas šališkumas, nes dokumentai gali atspindėti to laikotarpio sensacijas; nestandartizuotumas – tie patys dalykai skirtingų autorių gali būti ne tik skirtingai įvertinti, bet netgi ir vadinami skirtingai; dokumentų atrankos nereprezentatyvumas, ypač jei tai asmeniniai dokumentai, nes ne visi žmonės yra vienodai linkę rašyti tokius dokumentus kaip laiškai, atsiminimai. Alfredas Kiškis, MRU

Stebėjimas - tai pirminės informacijos rinkimo metodas, kuris pasireiškia suplanuotu, sistemingu konkrečių socialinių faktų suvokimu ir registracija. Ypač dažnai naudojama stebėjimo forma yra oficiali nusikalstamų veikų registracija. Informaciją centrinei tokio stebėjimo įstaigai pateikia patys juridinius veiksmus atliekantys subjektai, o centrinė įstaiga vykdo tik šios informacijos apskaitą ir apibendrinimą. Atviras, slaptas, aktyvus, pasyvus. Privalumai: + galimybė socialinius reiškinius tirti visapusiškai, + dažnai taikomas didelėms tiriamų objektų grupėms. Trūkumai: neišvengiama subjektyvaus tyrėjo poveikio tyrimo eigai; kartais taikomas ribotoms atrankoms, kurių natūraliomis sąlygomis neįmanoma koreguoti, PVZ. mitingo dalyvių skaičius. Alfredas Kiškis, MRU

Apklausa – tai toks pirminės informacijos rinkimo metodas, kai atrinkti asmenys, maždaug tuo pačiu metu atsakinėja į tokius pačius jiems pateiktus klausimus. Kaip asmenys atrinkti, kiek jų? Pagrindiniai apklausų būdai: 1) anketavimas – kai respondentai patys užpildo anketas. Ypatingas dėmesys - klausimų ir atsakymų formuluotėms (aiškumas, vienareikšmiškumas, vertinamojo pobūdžio); 2) interviu – kai tyrėjas (interviu ėmėjas) užduoda respondentui klausimus ir fiksuoja jo atsakymus ar reikšmingas pasakojimo dalis. Svarbu – geras psichologinis kontaktas, kad visų interviu ėmėjų psichologinis poveikis respondentams būtų kuo vienodesnis. Alfredas Kiškis, MRU

Apklausa Privalumai: + leidžia surinkti subjektyvią, išoriškai kitur neužfiksuotą informaciją; + galima sudaryti reprezentatyvias apklausas; + galima gauti papildomą informaciją apie tiriamąjį objektą, tiriamuosius (apklausiamuosius) ir apie tyrimo metodus iš apklausiamųjų reakcijos, pateikiamų pastabų, interpretacijų; + galima išsiaiškinti neaiškumus - dažniausiai grupinio anketavimo atveju, imant interviu. Trūkumai: apklausėjas daro didelę įtaką tyrimo eigai ir rezultatams; daug anketų yra negaunama atgal (ypač individualiame anketavime); kartais būna skuboti, neišsamūs atsakymai ypač grupiniame anketavime tų asmenų, kurie lėčiau pildo anketas. Alfredas Kiškis, MRU

Apklausa. Apklausos metu paprastai renkama informacija: 1) apie tiriamąją problemą (požiūris į nusikaltėlius, teisėsaugos veiklą ir kt.). 2) apie respondentą (amžius, lytis, išsimokslinimas ir kt.); Pagal konstrukciją ir galimus atsakymus klausimai būna: Atviri – kai respondentas pats turi suformuluoti atsakymą; Uždari – kai pateikiami galimi atsakymų variantai, ir respondentas turi pasirinkti labiausiai, jo nuomone, tinkantį atsakymą; Mišrūs klausimai – kai respondentas vietoj standartinių atsakymų pasirinkimo gali pateikti savo variantą, arba kai numatoma galimybė pateikti savo argumentaciją ir motyvus. Anketos apimtis. Alfredas Kiškis, MRU

Ekspertinis vertinimas – panašus į apklausą metodas, tik čia vietoj klausimų yra pateikiama problema, nurodomas objektas, apie kurį ekspertas tyrėjui pateikia savo nuomonę. Paprastai neapsiribojama trumpais atsakymais. Tyrėjas nurodo jį labiausiai dominančius aspektus. Šis metodas paprastai taikomas ekspertų grupei, tačiau gali būti taikomas ir vienam ekspertui. Kelių ekspertų pateiktas nuomones gali apibendrinti tiek tyrėjas, tiek ir patys ekspertai, padarydami bendras išvadas, suderindami savo nuomones. Yra daug tokio derinimo būdų (Delfų metodas). Alfredas Kiškis, MRU

Ekspertinis vertinimas. Privalumai: + greitas ir pigus metodas; + informaciją pateikia šios srities specialistai, panaudodami visas savo žinias, patirtį, todėl ji būna gana patikima; + informacija būna profesionali ir gana standartizuota, todėl lengvai apdorojama, paprastai yra išlaikoma sąvokų ir terminologijos vienovė. Trūkumai: gali būti per mažai naujovių, galimi standartiniai tipiniai sprendimo variantai, šabloniškumas; atrankos gali būti šališkos, nes atsakymus pateikia specifinio kontingento atstovai; galimas nemažas atotrūkis tarp teorinių samprotavimų ir realių tiriamojo objekto savybių. Alfredas Kiškis, MRU

Eksperimentas – tai informacijos rinkimo metodas, kuriuo siekiama atskleisti proceso, reiškinio, objekto funkcionavimo mechanizmą, nustatyti priežastinius ryšius tarp mūsų daromo poveikio (nepriklausomų kintamųjų) ir gaunamų rezultatų, padarinių (priklausomų kintamųjų). Reikalavimai eksperimentui: galimybė kontroliuoti aplinką, kontrolines ir eksperimentines grupes, nepriklausomąjį kintamąjį; galimybė išmatuoti priklausomą kintamąjį prieš ir po poveikio. Studentų filmuotas eksperimentas. Geriausiai tinka prevencijos veiksmingumui tirti. The Experiment, directed by Oliver Hirschbiegel, 2001, 120 minutes, Germany. The film is based on a famous experiment conducted at Stanford University, Palo Alto, California in Twenty-four male students participated in a psychological study of the effects of prison life, guards versus prisoners, and the resulting power struggle. The study was shut down after six days to avoid impending disaster. Alfredas Kiškis, MRU

Eksperimentas. Privalumai: + leidžia nustatyti priežastingumo ryšius; + galimybė pakartoti eksperimentą (ribota, lyginant su gamtos mokslais). Atlikus tokį pat eksperimentą su kita tokių pačių tiriamųjų grupe, turi būti gauti panašūs rezultatai. Trūkumai: socialiniuose tyrimuose ribotos pritaikymo galimybės; ne visada įmanoma parinkti kontrolines grupes; dažnai, siekiant sumažinti šalutinius poveikius, eksperimentas atliekamas dirbtinėmis sąlygomis, o tai yra šalutinis poveikis; eksperimentas dažnai gali būti pritaikytas tiriant tik mažas grupes ar pavienius asmenis. Alfredas Kiškis, MRU

Modeliavimas – tai metodas, kai realus tikrovės reiškinys, procesas, objektas pakeičiamas jo teoriniu ar kitokiu dirbtiniu modeliu, su kuriuo atliekamos įvairios pažintinės operacijos, manipuliacijos, siekiant išnagrinėti jo savybes, atskleisti vidinis priežastinius ryšius. Tikrovėje šios operacijos objekto atžvilgiu dažnai yra neįmanomos ar nepriimtinos. Dažniausiai matematiniai modeliai. Privalumai: + leidžia išnagrinėti visapusišką poveikį tiriamajam objektui; + modelio atžvilgiu leidžia atlikti operacijas, kurios realaus objekto atžvilgiu negalimos, bet realiai toks poveikis yra tikėtinas; Trūkumai: visada egzistuoja neatitikimas tarp modelio ir realaus objekto, tikslas yra kiek įmanoma priartinti modelį prie tikrovės; reikalingos sąnaudos, darbas tinkamo modelio sukūrimui, palaikymui ir apdorojimui; modelyje gali būti neatsižvelgta į kai kuriuos labai svarbius, bet dar nenustatytus realaus objekto aspektus, savybes. Alfredas Kiškis, MRU

Kriminologinio tyrimo metodai (12).
Kriminologiniuose tyrimuose daugiausiai naudojami statistiniai informacijos apdorojimo metodai. Jų pagalba atskleidžiami tiriamų objektų dėsningumai, savybės. Vėliau atliekama šių dėsningumų, savybių įvertinimas, interpretacija, paaiškinimas. Empirinis-analitinis pažinimas remiasi duomenimis, kuriuos galima stebėti tiesiogiai ar netiesiogiai. Svarbūs reikalavimai - intersubjektyvizmas ir galimybė patikrinti teiginius. Nomotetinis pažinimas remiasi prielaida, kad kiekvienas atvejis ir kiekvienas žmogus yra labai individualus ir nepakartojamas, skirtingos ir sąlygos, kuriomis kiekvienas žmogus gyvena. Aprašydami tik atskirus žmogaus bruožus mes prarandame pačią svarbiausią informaciją apie jį. Daugiausiai galimybių suprasti kitą žmogų teikia bandymas patekti į jo padėtį. Alfredas Kiškis, MRU

Kriminologinis prognozavimas (1)
Prognozavimas yra jau surinktos informacijos analizės būdas. Kriminologinis nusikaltimų prognozavimas – tai moksliškai pagrįstas tikėtinas sprendimas apie būsimą konkretaus laikotarpio nusikalstamumo paplitimą, struktūrą, raidos tendencijas, jį nulemiančius veiksnius bei nusikaltimų prevencijos galimybes, įskaitant kiekybinius ir kokybinius numatomų pasikeitimų rodiklius bei numatomą jų atsiradimo laiką. Nusikaltimų prognozavimo tikslas - nukreipti nusikalstamumą pageidaujama linkme, užtikrinti savalaikes nusikaltimų prevencijos ir kontrolės priemones. Alfredas Kiškis, MRU

Kriminologinis prognozavimas (2)
Prognozavime galima išskirti kelis lygius. Kraštutiniai iš jų: bendrai nusikalstamumo prognozavimas (per nusikaltimus, nusikaltėlius, aukas...); individualaus nusikalstamo elgesio, individualaus asmens ar objekto viktimizacijos prognozavimas. Dauguma autorių išskiria šiuos prognozavimo metodus: 1) Ekstrapoliacija - atsižvelgiama į praeityje veikusius ir dar tebeveikiančius veiksnius (tendencijas). Taikoma trumpalaikėms, artimos ateities prognozėms. Tokios prognozės yra patikimos, jei atitinkami veiksniai, tendencijos yra nekintančios; 2) Ekspertinis vertinimas - atsižvelgiama į ekspertų išvadas, vertinimus apie galimus veiksnių ir tendencijų kitimus per konkretų laikotarpį; 3) Modeliavimas - atsižvelgiama į daugelį veiksnių, sukuriamas kiekybinio pobūdžio tiriamojo objekto matematinis modelis. Dažniausiai taikomas ilgalaikėms, tolimos ateities prognozėms; Alfredas Kiškis, MRU

Kriminologinis prognozavimas (3).
Prognozavimo metodai. 4) Lyginamasis metodas - prognozuojama atsižvelgiant į tą pačią konkrečių nusikalstamumui įtakos turinčių veiksnių raidą, pokyčius kitose valstybėse ir teritorijose. Dažniausiai taikomas siekiant nustatyti bendras apytiksles prognozes ir galimas raidos kryptis. Norint kuo tiksliau prognozuoti, reikia derinti visus šiuos metodus. Alfredas Kiškis, MRU

Kriminologinės informacijos pagrindiniai šaltiniai (1)
Nusikalstamų veikų registracija – tai ikiteisminio tyrimo įstaigų vykdoma nusikalstamų veikų apskaita. Jos pagrindinis trūkumas, kad čia neatspindimas latentinis nusikalstamumas. Nusikalstama veika registruojama, kai: pradedamas ikiteisminis tyrimas, teisėjas, priima apkaltinamąjį nuosprendį kaltinamajam privataus kaltinimo byloje. Pildoma statistinė kortelė ar informacija įvedama į duomenų bazę. Nusikalstama veika yra užregistruota, kai informacija apie ją įrašoma į Nusikalstamų veikų žinybinį registrą, kurį tvarko Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Registro duomenų tvarkymo tikslas – nusikalstamų veikų tyrimas, prevencija, įtariamų ir nukentėjusių asmenų apskaita, statistinių ataskaitų apie nusikalstamas veikas, įtariamus ir nukentėjusius asmenis rengimas. Alfredas Kiškis, MRU

Nusikalstamų veikų registracija Alfredas Kiškis, MRU

Nusikalstamų veikų registracija Praneštų policijai nusikaltimų registracija priklauso nuo: nusikaltimų tyrimo politikos policijoje, baudžiamojo persekiojimo politikos prokuratūroje, baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso pakitimų, registracijos tvarkos pakitimų, viešumo kompanijos, kompiuterinių sistemų įtraukimo į registracijos procesą... Alfredas Kiškis, MRU

Nusikalstamų veikų registracija Policijoje veikia nusikaltimų registracijos „filtrai“: Vengia registruoti: dažniausiai pasitaikančias nesunkias nusikalstamas veikas, nedraudimines nusikalstamas veikas. Priklauso nuo policijos produktyvumo (policininkų skaičius, materialinis aprūpinimas, darbo automatizacija, kai kurių funkcijų atsisakymas...). Spaudimas policijai pasiekti tam tikrų politinių tikslų. Taupomi ištekliai, gerinami ištyrimo rodikliai ir nusikalstamumo lygis... Alfredas Kiškis, MRU

Nusikalstamų veikų registracija Užregistruoto nusikalstamumo pokyčiai priklauso (tyrimas Nyderlanduose): ¾ nuo registracijos policijoje pokyčių, ¼ nuo gyventojų pranešimų pokyčių, 1 proc. nuo rizikos tapti nusikaltimo auka pokyčių. Alfredas Kiškis, MRU

Nusikalstamų veikų registracija Lietuvoje MRU 2012 m. atliko tikslinės grupės tyrimą. Jo rezultatai: būklė netenkina visų, neatrodo naudinga, nemato pasekmių, neadekvatūs ištekliai, „išaiškinamumo procentas“, tarpinstitucinė priešprieša, nukentėjusiųjų elgesys, nauja reg. tvarka, atsisakyti mažareikšmių ir neperspektyvių veikų tyrimo, rodiklių atsisakymas. Alfredas Kiškis, MRU

Nusikalstamų veikų registracija Registruotasis nusikalstamumas visada sudaro tik dalį viso realaus nusikalstamumo. Ar tik dalies žinojimas mums nedaro daugiau žalos nei suteikia naudos? Galima žala – tikrojo vaizdo iškreipimas. “Pastovaus santykio dėsnis”. Prof. V. Justickis: “Jokių tyrinėjimų negalima atlikti remiantis vien oficialiąja statistika. Nėra jokių mokslinių garantijų, kad oficialiosios statistikos duomenys bent apytikriai atspindi tikrąjį nusikalstamumą”. Nusikalstamos veikos yra labai skirtingos savo pobūdžiu, priežastimis, sąlygomis, jas darančių asmenų ypatybėmis, todėl būtų nelogiška tikėtis, kad visų rūšių nusikalstamumas registruotoje statistikoje atsispindi vienodai. Alfredas Kiškis, MRU

Nusikalstamų veikų registracija Registruoto nusikalstamumo statistika: iškreiptai atspindi realųjį nusikalstamumą (ne apie visas veikas praneša, ne visos užregistruojamos...), tačiau mažai latentinės nusik. rūšys atspindimos gana tiksliai, paremta teisiškai reikšmingų aplinkybių ištyrimu, kurį atlieka kvalifikuoti teisininkai, kaupiama nuolat ir sistemiškai pagal patvirtintą tvarką. Todėl žinojimas apie nusikalstamumą, remiantis registruoto nusikalstamumo statistika, yra informatyvus ir prasmingas. Nepriklausomai nuo realios padėties iškreipimo registruotojo nusikalstamumo duomenys yra naudingi. Alfredas Kiškis, MRU

Kriminologinės inf. pagrindiniai šaltiniai (9)
Nusikalstamų veikų registracija Skatinantys pranešti veiksniai: noras gauti pagalbą, apsaugą, gydymą, kompensaciją, draudimą; noras atgauti pavogtus daiktus; manymas, kad nukentėjęs turi pareigą pranešti (galim. nubausti); noras, kad nusikaltėlis būtų nubaustas ir neturėtų naudos; noras, kad nusikaltėlis būtų sulaikytas nuo naujų nusik. darymo; teigiamas nusistatymas policijos atžvilgiu; nukentėjusiojo emocinės reakcijos stiprumas; jei nusikalstama veika baigta (ne pasikėsinimas); patirtos žalos didumas; ginklo panaudojimas; patogumas pranešti; nusikalstamos veikos pavojingumas, reikšmingumas... Alfredas Kiškis, MRU

Nusik. veikų registracija. Sulaikantys nuo pranešimo veiksniai: Manymas, kad policija nieko nedarys; Manymas, kad policija nieko negali padaryti; Nenoras, kad policija ir kiti žmonės švaistytų laiką tirdami įvykį; Pranešimo kaina, nepatogumai; Pranešimas gali būti prisipažinimas paties nukentėjusiojo silpnybių ar kaltumo, gali sukelti nepritarimą iš nukentėjusiojo aplinkos žmonių; Pranešimas gali sukelti pavojų asmens privatumui; Pranešimas gali sukelti atsakomuosius veiksmus ir pablogėjusius santykius; Nereikšmingas, nepavojingas įvykis, maža žala; Galimybė privačiai, asmeniškai išsiaiškinti, išspręsti problemą; Tai yra dažnai pasitaikantis įvykis; Nukentėjusysis nemėgsta ar bijo policijos; Nukentėjusiojo ankstesnė neigiama patirtis su policija, teismais... Alfredas Kiškis, MRU

Nusikalstamų veikų registracija. Registruotojo nusikalstamumo statistikos pagrindinai šaltiniai: Nusikalstamų veikų žinybinis registras (VRM: Informatikos ir ryšių departamentas: Statistika) Lietuvos statistikos departamentas Nusikalstamumo statistika (Eurostat) Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras (statistika nebeteikiama nuo 2014 m. vasaros): Automatizuota statistinė informacinė sistema Kriminologinė statistika Alfredas Kiškis, MRU

2) Viktimizacijos tyrimai, kurių metu renkama ir analizuojama informacija, gaunama apklausiant asmenis, ar jie nukentėjo nuo nusikalstamų veikų. Tokios apklausos pradėtos reguliariai daryti JAV 1965 m. Viktimologinių tyrimų trūkumai: neteisingas prisiminimas (ypač laiko atžvilgiu, dažniausiai nusikaltimas priskiriamas apklausiamajam laikotarpiui, nors jis buvo anksčiau); apie tą patį nusikaltimą gali informuoti keli asmenys; geografinio nusikaltimų pasiskirstymo neatitikimas respondentų pasiskirstymui; netikslus informavimas apie nusikaltimą dėl juridinio neišprusimo, subjektyvaus nusikaltimo suvokimo; klaidinimas – informacijos apie nebūtus nusikaltimus pateikimas, ar informacijos, gautos iš žiniasklaidos, perpateikimas; nenoras informuoti – dėl asmeninių, dažniausiai psichologinių priežasčių (baimė, gėda, per daug asmeniška, abejotinas paties elgesys ir t.t.); neapima visų aukų (jurid. asmenų, tam tikro amžiaus asmenų,...)... Alfredas Kiškis, MRU

Viktimologinių tyrimų privalumai: Alternatyvus inf. šaltinis oficialiai statistikai, jos vertinimui. VRM ministras – politikas, kokio nusikalstamumo jam reikia? Gaunama informacija apie praneštas ir nepraneštas veikas, žalą, (ne-)pranešimų priežastis. Ar policija vengia registruoti? Tarptautinis viktimizacijos palyginimas. Žmonių vertinimai. Tiksliau parodo nusikalstamumo pokyčius, nes respondentų prisiminimą, norą tiksliai atsakyti į klausimus veikia mažiau veiksnių, negu reg. nusikalstamumo statistiką. Alfredas Kiškis, MRU

Du pagrindiniai empirinių duomenų apie nusikalstamumą šaltiniai („du spinduliai“ – 2S): Registruoto nusikalstamumo statistika, Gyventojų reprezentatyvių viktimologinių tyrimų (apklausų) duomenys. Skirtingas nusikalstamumo vaizdas, skirtingos paklaidos, savi privalumai ir trūkumai, 2S duomenų santykio problemos. Kaip apjungti (integruoti) šiuos duomenis, siekiant įvertinti nusikalstamumą? Alfredas Kiškis, MRU

„2 spindulių“ panaudojimas užsienyje Daugelyje pažangiausių valstybių naudojami abu šaltiniai. Naudojami reguliariai darant nusikalstamumo šalyje apžvalgas ir vertinimus, formuojant politiką policijoje... 2S palyginimai, skirtumų priežastys, latentinis nusik., nusikalstamumo kitimas, lygis, terit. palygin., nepraneštų dalis, vengimas užregistruoti, pokyčių veiksniai... Skirtingų šaltinių naudojimas padidina išvadų patikimumą. Alfredas Kiškis, MRU

Alfredas Kiškis, MRU

Ką ir kaip norime matyti?
Alfredas Kiškis, MRU

Kriminologinės informacijos pagrindiniai šaltiniai (16).
3) Gyventojų savianalizės (Self-report) tyrimai, kurių metu renkama ir analizuojama informacija, gaunama apklausiant asmenis, ar jie padarė nusikalstamų veikų. Apklausa absoliučiai anoniminė. Galimi šios informacijos trūkumai, netikslumai: didelė respondentų dalis neatsako arba atsako neteisingai į bet kurią pusę (dažniau į sumažinimo), kiekybės ir kokybės prasme; skirtingas suvokimas kas yra nusikaltimas (teisės pažeidimas). Siekiant tai minimizuoti vykdomos apklausos pagal nusikaltimų rūšis; asmuo galėjo būti ne vykdytoju, o kitaip dalyvauti nusikaltime; galėjo padaryti veiką, bet būti už ją neatsakingas. Alfredas Kiškis, MRU

7 tema. Kriminologinis pažinimas. Kriminologinė informacija

Panašios pateiktys

Pateikčių temos: "7 tema. Kriminologinis pažinimas. Kriminologinė informacija"— Pateikties kopija:

Panašios pateiktys

Apie projektą

Grįžtamasis ryšys

Prisijungti

Prisijungti per socialinį tinklą:

7 tema. Kriminologinis pažinimas. Kriminologinė informacija

Panašios pateiktys

Pateikčių temos: "7 tema. Kriminologinis pažinimas. Kriminologinė informacija"— Pateikties kopija:

Panašios pateiktys

Apie projektą

Grįžtamasis ryšys